- laužus
- laužùs, -ì adj. (4) [K], J; SD135, LL73 kuris greitai lūžta, lūžus, traškus: Laužùs daiktas – ne kam vertas Lš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
laužus
Look at other dictionaries:
kupoliauti — kupoliáuti vksm. Joni̇̀nių nãktį móterys ir mergi̇̀nos kupoliáuja, pi̇̀na vainikùs, visi̇̀ šóka apie láužus … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
laužas — láužas dkt. Šiojè viẽtoje draũdžiama kùrti láužus … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
išrūkyti — tr. 1. išvaryti su dūmais: Laukiniai žmonės, suradę bites, jas išrūkydavo dūmais ir iškopdavo medų rš. Išrūkydavo iš pilių priešus, sukrovę laužus rš. ║ padaryti, kad išrūktų, išleisti dūmus: Išrūkyk tus dūmus iš trobos Šts. 2. M, BŽ79, LL298… … Dictionary of the Lithuanian Language
krauti — krauti, na ( ja K; SD104, R), krovė (kraujo R) 1. tr. dėti (daug daiktų) į krūvą, ant ko arba kur nors: Krauk į krūvą medžius pasklidusius J. Po akmenėlį krausi – kalną sukrausi BŽ99. Martelė blynus kepa, krauna ant stalo Lz. Kam tiek krauni –… … Dictionary of the Lithuanian Language
kurti — 1 kùrti, ia, kūrė 1. tr. R, Sut, N, K daryti, kad kūrentųsi, degti; šildyti: Kùrk ugnį ant ugniavietės J. Kùrk karštai, dėk tirštai J. Aš kuriù pečių, t. y. žiebiu ugnį po pečiumi J. Pagiry ugnį kūriau J.Jabl. Pirtį kuria, kad šilta būtų… … Dictionary of the Lithuanian Language
laužas — 1 laužas sm. (3) 1. K, R305 krūva virbų, žabų, šakų, medgalių: Koks laužas iš šakų ir sulūžusių medžių sukrautas! J. Laužas, šūtis malkų SD354. Atsikėlė iš po laužo Tj. Sulaužė laužą ir užkūrė ugnį Vžns. Niekas tų medžių laužo neėmė A1884,417. Iš … Dictionary of the Lithuanian Language
laužumas — laužùmas sm. (2) NdŽ; LL73 → laužus … Dictionary of the Lithuanian Language
nurinkti — nuriñkti, nùrenka (nureñka), o tr. K 1. N, DŽ renkant visus nuimti: Dabar ir aviečiai nedideli – pirmieji nurinktì visi Ob. Prieš rugių pjovimą reikia tas uogas nuriñkt Rm. Jau baigia avietes nuriñkti Brž. Juoduosius serbentus nurinkaũ Jrb … Dictionary of the Lithuanian Language
pastatyti — tr. K, Rtr, Š, KŽ; H157, H, R, MŽ, N, I, M, LL156, L 1. vertikaliai padėti, suteikti stovimą padėtį: Jis pastãtė kopėčias NdŽ. Stulpą pastatyti KI121. Kad jisai, rodos, galėtų, iš naujo liepą pakeltų, pastatytų ją ant seno kelmo V.Krėv. Pastatyk … Dictionary of the Lithuanian Language
po — 1 põ praep. su gen., dat., acc., instr., adv. K; SD259, H, R I. vietos ir krypties santykiams žymėti. 1. su instr. rodant padėtį ar veiksmą apačioje, žemiau ko: Po suolu guli šuva J. Po sniegu linai gulia J. Po ledu žuvys laksto Vlž. Mano žmogus … Dictionary of the Lithuanian Language
